Lietuvoje užfiksuotas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo atvejis patvirtintas ir naminių paukščių ūkyje, kur savo reikmėms laikyti 27 naminiai paukščiai (vištos, kalakutai, žąsys ir antys). Kaune, Petrašiūnų rajone, Amalių mikrorajone esančiame mažame ūkyje staiga nugaišus kelioms vištoms ir kalakutams.
Moksliškai paukščių gripo etiologija: paukščių gripas yra infekcinė paukščių liga, kurią sukelia A tipo H1-H16 ir N1-N9 glikoproteinų derinio gripo virusas. Didelio patogeniškumo paukščių gripo virusu, pvz. A/H5N1, žmogus gali užsikrėsti nuo paukščių. Šiuo metu įrodymų, kad paukščių gripas gali būti perduodamas žmogaus žmogui, nėra. Patys pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai.
Tikslus žmonių užsikrėtimo paukščių gripu mechanizmas nėra žinomas. Didžiausi rizikos veiksniai: glaudus kontaktas su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais arba kontaktas su žalia sirgusių ar nugaišusių paukščių mėsa. Imlumas – visuotinis, imunitetas – specifinis virusui.
Rekomendacijos mažiems naminių paukščių ūkiams:
▪ Laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiai paukščiais.
▪ Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą.
▪ Nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens.
▪ Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių.
▪ Nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Paukščių gripo požymiai
Ankstyvieji požymiai gali būti dingęs apetitas, sumažėjęs poreikis gerti ir palyginti mažas mirtingumas. Tačiau liga paukščių pulke gali atsirasti ir staiga, daug paukščių gali nugaišti nepasireiškus pirmiesiems ligos požymiams arba atsiradus silpniems depresijos, apetito nebuvimo požymiams, pasišiaušus plunksnoms ir šiek tiek pakilus kūno temperatūrai. Paprastai kuo ilgiau paukščiai išgyvena, tuo labiau išryškėja klinikiniai požymiai.
Anot veterinarijos gydytojo E. Jacevičiaus: “Sergantys paukščiai dažnai tupi arba stovi pusiau komos būklėje, galvomis liesdami žemę. Skiauterės ir barzdelės yra pamėlusios ir pabrinkusios, kraštuose gali būti taškinės arba dėminės kraujosruvos. Dažnai gausiai ir vandeningai viduriuojama, paukščiai jaučia didelį troškulį. Gali būti sunkus kvėpavimas, kartais pastebimas gausus ašarojimas. Kraujosruvos gali atsirasti ir tose odos vietose, kur nėra plunksnų”.
Kaip plinta paukščių gripas?
Paukščių gripas plinta dėl kontakto su sergančiu paukščiu, arba per užterštą aplinką, tačiau paukščių gripo virusas neplinta oru. Ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Pavyzdžiui, užsikrėtusio paukščio išmatose gyvybingas virusas gali būti aptinkamas nuo 44 iki 105 dienų. Trukmė, kiek virusas išliks gyvybingas, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.
Pastebėjus būdingų ligos požymių naminių paukščių pulke, ėmus gaišti naminiams paukščiams ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį reikėtų apie tai pranešti artimiausiam VMVT departamentui arba nemokamu tel. 8 800 40 403.
Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugija
Parengta informacija pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, “Kauno diena” platinamą informaciją.