Sudalyvavome Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų nuotolinėje konsultacijoje dėl Niuklaslo ligos. Buvo aptarta pirmasis toks atvejis Lietuvoje. Paiškėjo daugiau detalių apie ūkį, kuriame pasireiškė liga. Smulkiame ūkyje Vilniaus r. buvo laikoma 23 paprastos vištos, 3 žąsys, 8 antys, 10 perlinių vištų. Nugaišo 20 vištų, iki patvirtinimo dar gaišo 1 perlinė višta ir 3 paprastos vištos.
Užklupusi liga Niukaslo ar paukščių gripas reiškia tiek mažiems ir dideliems paukščių ūkiams veiklos sustabdymą. Patvirtinus ligą vyksta priverstinis pauščių, lesalo sunaikinimas, negalima parduoti nei paukščių, nei kiaušinių, nei kitos produkcijos. Nuostolių patiria ne tik tas ūkis, bet ir aplinkiniai ūkiai ar net visas regionas, nes ribojama prekyba į kitas šalis.
Rekomenduojama laikytis biosaugos kol dar nėra ligos. Tai turi būti Jūsų ūkio ar paukštyno darbuotojų įpročio dalis ir supratimas.
VMVT specialistai stebisi facebook grupėse skelbiamomis nuotraukomis ir klausimais. Ypatingai uždraustų antibiotikų gydymu, nes įspėjama, kad tokių antibiotikų vartojimas kaupiasi paukščio organizme ir nepasišalina. Iš skelbiamų nuotraukų yra panašių ir į Niukaslo ligos požymius. Rekomenduojama paukščiams susirgus kreiptis į veterinarijos gydytojus arba į VMVT, o ne gydyti internetu.
Vakcinavimas ir problematika mažiems paukščių augintojams
Augintojai negali patys vakcinuoti savo paukščių, nes tai yra veterinarinė medicininė procedūra, kuri pagal įstatymus gali būti atliekama tik licencijuoto veterinarijos gydytojo.
Besiklausantiems pranešimų kilo klausimų, jog vakcina dažniausiai supakuota dideliais kiekiais 25 000, 50 000. Ką daryti smulkiam ūkininkui? Anot, VMVT geriausia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris galėtų nupirkti reikiamą kiekį. Pagal VMVT duomenis yra vakcinų skirtingų, platus pasirinkimas, ypatingai injekcinių, kurių pakuotėje gali būti ir po 100 vnt., kad vet. gydytojai apsispręstų ir įgyvendintų norimą vakcinavimo programą.
Kita problema rajoniniuose laikraščiuose pasinaudojant paukštynų pavadinimais “Vilniaus”, “Kaišiadorių” pardavinėjami paukščiai ir viščiukai, nors paukštynai patys nepardavinėja. Važiuojantys prekeiviai, dažnai pasikrauna tarkime Lenkijoje paukščių ir per Lietuvos kaimus pervažiavus išpardavinėja, platina. Anot VMVT specialistų yra kontrolės sistema, kad visi prekiautojais turi būti registruoti, turi patvirtinimo numerį. Ragina pirkti tik iš oficialių prekiautojų, kurie turi numerius. Numeriai yra pateikti VMVT puslapyje.
Svarbus niuansas nukentėjus nuo paukščių gripo ar Niukaslo ligos galima kreiptis kompensacijos tik tuo atveju, jeigu paukščių laikytojai yra deklaravę auginimo vietą, paukščius pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką.
Pastebėjote neįprastą elgesį paukščių pulke ir skambinsite VMVT? Viešoji nuomonė, kad po to reikės mokėti už paukščių tyrimus, bus sunaikinti paukščiai ir galiausiai paskirta bauda. VMVT specialistai atsakė, kad nebaudžiami niekas, kas praneša apie įtarimus savo paukščių ūkyje. Niekas už tai nebaudžia, o atvirkščiai skatina. Bet jeigu nepranešite, tuomet galima sulaukti nuobaudos. Kuo anksčiau sustabdomas ligos plitimas, tuo geriau aplinkiniams paukščių augintojams ir visam regionui.
Niukaslo ligos prevencija
Pagal Tomo Miškinio AB Vilniaus paukštynas Paukščių auginimo departamento vadovo, vyr. Veterinarijos gydytojo parengtą prezentaciją.
Yra vakcinos nuo Niukaslo ligos, kurios gali būti purškiamos, girdomos arba leidžiamos į raumenį. Vieną kartą vaktinuoti neužtenka, priklausomai nuo paukščių rūšies ir auginimo laiko reikia revakcinuoti.
Gyva susilpninga vakcina gali būti išpurškiama inkubatoriuje arba girdoma. Daugiavalentė inaktyvuota vakcina – injekcija.
Vakcinuojant priklausomai nuo ligos stadijos paukščiai gali pradėti gaišti nuo vakcinacijos.
Nesant apsaugos zonoje, įprastai 40 dienų broileriai, išpurškiant vakciną inkubatoriuje, o po to apie III savaitę (20-21 d.) naudoti gyvą vakciną fermoje. Tokios programos turėtų užtekti.
Geriau sugirdyti negu neteisingai išpuršti, išpurškimas sudėtingas, nes greitai, daug fermų, daug irangos, daug žmonių, daug laiko. Bet išpurškus taisyklingai imunitetas gali vystytis greičiau 2-3 d. nuo vakcinacijos.
Didelis įvairių vakcinų parduodamų Lietuvoje pasirinkimas.
Apsaugoti 100 proc. negalima, bet taikydami priemones biosaugos ir vakcinaciją galima užkirsti kelią.
Ar serga visų rūšių paukščiai Niukaslo liga?
Dr. Alvydas Malakauskas Gyvūnų sveikatingumo skyrius VMVT minėjo, jog Niukaslo ligas žinoma, tik primiršta liga. Tačiau epidemija Lenkijoje priminė apie šios ligos svarbą.
Niukaslo liga gali užsikrėsti daugiau negu 250 paukščių rūšių iš 27 būrių, tikėtina, kad ir daugiau. Serga vištos, kalakutai, antys, balandžiai, karveliai, papūgos ir t.t.
Dėl įvairių skirtingų sąlygų gali būti didelis Niukaslo ligos atsparumas aplinkoje. Poros laipsnių temperatūroje ant vištos odos išsilaikyti iki 160 dienų, kaulų čiulpuose iki 200 dienų, o užšaldytoje mėsoje net iki dvejų metų! Atlikus tyrimus nevalytose paukštidėse virusas išsilaiko: vasarą iki 7 dienų, pavasarį iki 14 dienų, o žiemą iki 30 dienų. Tačiau gerai, jog virusai yra lengvai sunaikinami: karščio, ultravioletinių spindulių, pH ir daugelio dezinfekcinių medžiagų.
Dažniausiai virusus atneša laukiniai paukščiai. Naminiai paukščiai užsikrečia įkėpdami ar prarydami tokius virusus. Pas augintojus į paukščių auginimo vietas patenka su užkrėstais paukščiais, net jei jie atrodo sveiki (iš parodų, turgų, sporto renginių ir pan.). Per laukinius paukščius, kurie sukiojasi aplink paukštides. Pravažiuojantį transportą, krautuvus, konteinerius ir panašiai. Tiesiog paukščių ūkyje esančius lankytojus bei darbuotojus. Negi per paprastus apyvokos daiktus, drabužius ir t.t. Pašarus, vandenį, pakratus.
Vištoms Niukaslo inkubacinis periodas 2-15 dienų, bet kitoms rūšims gali būti virš 28 dienų, o viščiukams 2-6 dienos.
Pasireiškimo požymiai įvairūs: gali paukščiai pradėti gaišti be jokių ligos požymių, sutrikti kvėpavimas: dusulys, švokštimas, apsunkintas kvėpavimas. Nerviniai reiškiniai: raumenų drebulys, koordinacijos sutrikimai, sparnų ir kojų paralyžius,nenatūralus kaklo iškreipimas. Pašiauštos plunksnos. Viduriavimas žalios spalvos išmatomis.
Diagnozavimui būtina atlikti laboratorinius tyrimus, kurių mėginių paėmimą koordinuoja VMVT.
Gydymo nėra. Niukaslo ligos ar paukščių gripo židinyje – visi paukščiai likviduojami bei įvedami griežti apribojimai.
Rizika padidėjo: stiprinti esamas, imtis papildomų priemonių ir skleisti informaciją kitiems.
Video konsultacija vykusi dėl Niukaslo ligos: