Išvyka pas vieną garsiausių naminių paukščių augintojų Lenkijoje. Paklaustas, kurios paukščių veislės patinka labiausiai prof. Leonas Tarasevičius nedvejojęs atsakė, kad svarbiausia tokios, kurių dar nėra šalyje ir kurių dar niekas neturi. Labiausiai žavi įvežti naujas naminių paukščių veisles. Dabar laukia kiaušinių iš egzotiškos šalies, kurioje buvo sutaręs 50 kiaušinių už 1300 dolerių, tačiau dėl transporto kompanijos kaltės kiaušinių pargabenti nepavyko ir nepaisant nuostolio teks kurį laiką naujos veislės palūkėti.
Dėl gero kraujo ir naujovių profesorius investuoja į paukščius. Prieš keletą metų iš vienos Europinės parodos nupirko net 50 parodinių paukščių iš kurių 10 buvo įvertinti tos parodos čempionais. Turimi kontaktai su paukščių augintojais leidžia surasti ir atsivežti naminių paukščių iš įvairiausių pasaulio šalių. Nors šiuo metu auginami paukščiai nėra pačios geriausios išvaizdos, bet jų vertė kaip geras prabangios klasės mersedesas.
Profesorius priėmė šiltai, gerai nusiteikęs, daug sąmojų ir filosofinių minčių mums pažėrė ne tik apie paukščių auginimą. Menininko kaklą puošė žali karoliai, ranką sidabrinis kaukolės žiedas, o kalbėdamas nepaleido pypkės iš lūpų. Ypač daug bendro surado profesorius ir Giedrė Mazienė. Apie augalus, apie meną ir paukščius. Svetingas paukščių augintojas draugiškai aprodė savo poros hektarų puoselėjamą teritoriją. Vėliau pakvietė pasivaišinti lauko terasoje, specialiai mūsų kompanijai buvo atkimštas itališkas vynas “Teresa Perusini” iš profesoriaus giminaitės grafienės nuosavo vynuogyno, degustacijai skanavome rūkyto bebro mėsos. Vizitas užtruko ilgiau negu planuota į Lietuvą grįžome beveik paryčiais.
Mus pasitiko tikra paukščių auginimo stotis, kurioje pastebėjome įvairių meninių sprendimų ir elementų. Kiemo centre praskriejantiems balandžiams aukštai iškeltas namelis ant kurio įrengtas gandralizdis. Aplinka dekoruota įvairiais ir egzotiškais augalais: Katalpos, Oleandrai, Kartuolės, matėme augančių ir palmių, ir bananų. Po paukščių zonos iš karto įrengta terasa nuo kurios į pakalnę atsiveria vaizdas į žuvingą tvenkinį ir žydinčių gėlių kolekciją. Vandenyje plaukioja antys, gulbės. Vandens paukščiai gyvena ir peri laisvai. Pakraštyje darbščiai dūzgia ir medų neša bitės. Iš sklypo šonų skirtingose pusėse akmeniniais takais į tvenkinį teka du dirbtiniai šaltiniai. Šaltinių viršūnėse įrengti koplytstulpiai. Viename švento Pranciškaus gyvūnų globėjo medinė figūrėlė, o kitame numatyta Šv. Marijos, kurios beliko tik sulaukti figūrėlės.
Gausiame paukščių ūkyje auginami paukščiai įvairiuose aptvaruose. Paukštidės suskirstytos į veisimo, jaunimo ir rezervo. Veisimo narveliuose įleistos šeimos pagal veisles dažniausiai vienas gaidys ir pulkelis vištų. Rezerviniai paukščiai daugiausia gaidžiai apgyvendinti atskirai narvelyje, kad nebūtų peštynių, o prireikus būtų galima panaudoti. Tokių rezervinių narvelių buvo per penkiasdešimt. Įvairių retų veislių gaidžiai laukia savo progos ir galimybės. Užaugintas jaunimas paleidžiamas stiprėti į paukštides su lauko voljerais. Vien tik paukščiams paduoti vandens prireikia poros valandų, todėl profesoriui padeda pagalbininkai. Vienas pagrindinių pagalbininkų – Kamilis kaimynystėje taip pat augina gyvūnus retos veislės ožkas. Paukštidės įvairios ir dideli pastatai, ir atskiri nameliai, ir individualūs apartamentai.
Paukščių selekcija ir atranka tikrinama pasikliaujant patirtimi ir dalyvaujant parodose. Prof. Leonas Tarasevičius vienas pagrindinių naminių paukščių parodos „Gallus“ Varšuvoje organizatorių. „Gallus“ paroda išskirtinė, kurioje teisėjauja geriausi paukščių teisėjai iš Lenkijos ir Europos. Jeigu nebus kliūčių paroda planuojama artimiausią sezoną.
Paklausus galbūt turint tokią paukštininkystės patirtį jau žino paslaptį kaip užauginti paukštį čempioną. Profesorius Leonas atsakė, kad čia panašiai kaip susiformavo Anglijos žolė. Ji buvo prieš penkis šimtus metų pjaunama, pjaunama ir dabar yra kokia yra. Kalbant apie gerą veisimo medžiagą geri veisėjai neparduoda gerų paukščių. Gali turėti tik draugai arba kiti žmonės iš Europos.
Kokia situacija su grynųjų naminių paukščių veislių auginimu Lenkijoje? Anot pašnekovo, situacija prasta, tai lėmė istorinė Lenkijos praeitis. Po pasaulinių karų intelektiškiausia žmonių klasė pasitraukė į Vakarus, o likusiems paukščių mylėtojams labiau patiko auginti balandžius. Balandžiai tuo metu atrodė kaip laisvė, kaip svajonė. Pats profesorius paminėjo, jog jaunystėje balandžiai buvo taip pat labai sužavėję. Vienu momentu turėjo ir į orą pakildavo net 10 000 nuosavų balandžių. Galima tik vaizduotėje piešti kaip danguje atrodė toks įspūdingas sparnuočių būrys. Todėl Lenkijoje balandininkystė kur kas populiaresnė ir turi ilgesnes tradicijas negu grynųjų vištų veislių auginimas. Kokios šalys turi paukščių auginimo perspektyvas. Anot jo, perpektyvas turi Turkijos, Suomijos, Šveicarijos, Ukrainos paukščių augintojai su šypsena paminėjo na gal ir Lietuvos.
Vaizduojamojo meno profesorius Leonas Tarasevičius, dirba Varšuvos dailės akademijoje, kurią taip pat yra baigęs. Prieš porą mėnesių Baltstogės (Bialystoko) universitas dar suteikė garbės daktaro laipsnį. Prof. Leonas Tarasevičius yra vienas labiausiai intriguojančių šiuolaikinių Lenkijos tapytojų. Jis gimė 1957 m. Waliły mieste, Palenkės regione. Tarasevičius yra išradingas menininkas, nuolat tyrinėjantis naujus senosios ir tapybos disciplinos aspektus. Jo darbų yra daugelyje užsienio ir Lenkijos meno kolekcijų.
Pabaigoje susitikimo kiekvienas iš mūsų prisiminimui gavome meninko darbų katalogą su autografu iš neseniai vykusios parodos Baltstogės universitete. Prieš atsisveikinant parodė meditacijos kampelį gatvėje, kuriame kryžius, pačio menininko nutapyta ikona. Priešais įrengtas suolelis su rūkymui įtaisyta pelenine.
Profesorius turi daug planų ir ambicijų dėl ateities. Su paukščiais ir augalais planuoja užbaigti statyti stiklinę šildomą oranžeriją su bananais ir palmėmis tarp kurių vaikštinės laukinių rūšių vištos „Gallus gallus“. Linkime kuo didžiausios sėkmės.
Prof. Leonas Tarasevičius yra daugelio apdovanojimų laureatas, įskaitant: Janas Cybis, Nowosielskio fondo premija ir „Politikos paso apdovanojimas“. Jis buvo apdovanotas sidabro medaliu už nuopelnus kultūrai – Gloria Artis. Nuo 2009 metų jis yra ir Palenkės vaivadijos garbės ambasadorius, taip pat regiono logotipo – pikselių bizono – autorius. Pastarasis logotipas kaip vizitinė kortelė meninko kortelė pasitinkanti visus Balstogės įvažiuojančius svečius.
Apžvalgą parengė Linas Petraška
Pas profesorių lankėsi: Giedrė Mazienė, Vidmantas Mazys, Ramūnas Naruševičius, Dimitrijus Jakovlevas, Waldemar Borawski, Linas Petraška
Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugija