Nuvykome pas „PET SHOW LIETUVA“ 2020 parodos dalyvius į Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centrą. Žinoma, mus kaip paukščių augintojus labiausiai domino ten auginamos vištinės žąsys, tačiau pamatėme ir kitas lietuviškos kilmės gyvūnų rūšis: Lietuvos vietinius ožius, arklius Žemaitukus, Senojo genotipo Lietuvos žaliuosius galvijus, bėgiojantį Lietuvos skaliką. Diskutavome apie vištines žąsis, įsigijome vištinių žąsiukų, susipažinome su instituto veikla. Už nepaprastai įdomią ekskursiją, pasakojimus ir atsakymus dėkojame Gencentro (LSMU Gyvulininkystės instituto padalinio) vadovei Rūtai Šveistienei ir Rasai Šiukščiuvienei.
Domėjomės kaip reikia auginti žąsiukus. Rūpėjo paklausti su kokiomis problemomis susiduria naujokai ir kiti paukščių augintojai nusprendę auginti lietuviško paveldo paukščius. Naminių paukščių augintojus labiausiai neramino ar labai didelis poreikis vandens, ar reikia turėti nuosavą tvenkinį, ar galima sukurti sąlygas dirbtinai. Pasirodo, jog galima namuose puikiai pritaikyti sąlygas vištinių žąsų auginimui. Reikia tik nuolat parūpinti, kad paukščiai turėtų vandens indus ar vonias. Karjero ar balos turėti nebūtina. Svarbu paminėti, jog vištinių žąsų auginimui nerekomenduojama lesinti rugiais, kvietrugiais, grikiais ar staigiai pakeisti lesalo racioną. Kaip ir daugeliui žąsų šiems paukščiams įgimtas pešimo instinktas, todėl reikia pasirūpinti žaliaisiais plotais ar žolės duoti ėdžiose. Nors mums atvykusiems vištinės žąsies pavadinimas asocijuojasi su vištomis, kurios gausiai deda kiaušinius. Tačiau suaugusi žąsis vidutiniškai padeda ne tiek ir daug 15-25 kiaušinių per sezoną.
Institute žąsiukai perinami inkubatoriuje, nors būtų labai patogu natūraliu būdu, pavyzdžiui, po kalakute. Vis tik inkubatorius naudoti žymiai praktiškiau. Bet vištinių žąsų kiaušiniams inkubatoriuje taip pat reikia dėmesio: tinkamai sureguliuoti temperatūra, juos reguliariai drėkinti ir ypač daug priežiūros paskutinėmis žąsiukų išsiritimo dienomis. Atsakinga už paukščių perinimą darbuotoja Rasa kruopščiai apžiūri ir vertina išsiritusius žąsiukus, sveria, veda apskaitą. Tik po tokių vištinių žąsų selekcinio pulko dauginimo procedūrų jaunikliai keliauja į naujus namus.
Kokių istorijų tik nėra buvę, kai žmonės įsigyja ir bando auginti vištines žąsis. Viena įdomesnių, kai pirkėjas įsigijo kiaušinių ir neišsirito nei vienas paukščiukas. Sulaukus priekaištų paaiškėjo, jog iš inkubatoriaus buvo pirmiausiai pašalinti prieš šviesą tamsiais tapę kiaušiniai, o šviesūs palikti inkubatoriuje. O apie vištinių žąsų įveisimą Lietuvoje, apskritai, galima knygą parašyti. Mat po antrojo pasaulinio karo Lietuvoje kaip žąsų veislė buvo visai išnykusi. Tik 1995 m. iš užsienio žąsų veislių kolekcijos iš Pamaskvės buvo nupirkta 100 kiaušinių ir parvežta į Lietuvą. Sėkmingai išperinti žąsiukai ir atkurta vištinių žąsų populiacija.
Galima tik pagalvoti kiek buvo dėta pastangų, kiek vargo kol pavyko atkurti lietuviškąsias žąseles.
Dabar už vištinių žąsų auginimą su tam tikromis sąlygomis gali būti mokama valstybės parama siekianti vienam paukščiui ~5eu per metus, tai nėra didelė suma, tačiau paskata auginti nykstančią lietuvišką veislę. Institutas parduoda vištinių žąsų kiaušinius ir žąsiukus.
Kviečiame auginti norinčius Lietuvos vištines žąsis ir kitus institute veisiamus gyvūnus.
Baisogaloje lankėsi „Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos“ nariai
Informaciją paruošė: Linas Petraška
Nuotraukos: Dalia Jakovleva, Linas Petraška
